- sintulingas
- sintulìngas, -a adj. (1) BŽ314, Tv; I turintis sintį, dusulingas: Sintulìngas garguo[ja], ir prieš smertį didis gargulys įpuolė į gerklę J. Kas tura troškulį, tas yr sintulìngas Varn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sintulingas
Look at other dictionaries:
sintulinis — sintulìnis, ė adj. (2) žr. sintulingas: Arklys sintulìnis Užv. Sintulìnis toksai žmogus – dūksuo[ja], dūksuo[ja] DūnŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
