sintulingas

sintulingas
sintulìngas, -a adj. (1) 314, Tv; I turintis sintį, dusulingas: Sintulìngas garguo[ja], ir prieš smertį didis gargulys įpuolė į gerklę J. Kas tura troškulį, tas yr sintulìngas Varn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • sintulinis — sintulìnis, ė adj. (2) žr. sintulingas: Arklys sintulìnis Užv. Sintulìnis toksai žmogus – dūksuo[ja], dūksuo[ja] DūnŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”